Apie Mėnulio Laiku erdvę
Mėnulio Laiku yra kvietimas šokti savo gyvenimą.
Tekėti ne prieš srovę, o su ja.
Leisti sau būti moterimi ir visomis jos spalvomis: laukine, švelnia, drąsia, jausminga, išmintinga.
Čia moterys ne tik išgyja.
Čia jos pabunda.
Čia jos prisimena save kaip magnetiškas, žydinčias, kuriančias būtybes, kuriose gimsta ir sveikata, ir meilė, ir gausa.
Mėnulis, kaip mūsų giliausios prigimties simbolis, kviečia moteris grįžti į savo ciklą, tiek fizinį, tiek emocinį, tiek kūrybinį , bei dvasinį.
Per mitybą, judesį, kvėpavimą, meditacijas, sensualumo praktikas, manifestacijas, veido masažus ir gilesnius moteriškus ritualus mes žengiame atgal – atgal į save, į savo natūralų tekėjimą.
Ši erdvė sukurta moterims, kurios jaučia, kad:
☽ sveikata yra daugiau nei fizinė forma;
☽ santykiai yra daugiau nei socialiniai vaidmenys;
☽ grožis yra daugiau nei atspindys veidrodyje;
☽ gausa yra vidinė būsena, o ne tik skaičiai banko sąskaitoje (vidinė gausa atsiliepia tame).
Mėnulio Laiku, visada teku.
Ir šis tekėjimas atveria duris į gyvenimą, apie kurį visada svajojai.
Mano kelionė: nuo kūno tylos iki moteriškos pilnatvės
Niekada nebuvau ta moteris, kuri nuo mažens jautė visišką ryšį su savo kūnu. Nuo paauglystės mane lydėjo nereguliarus ciklas, odos problemos, nuolatinis nerimas. Aš neklausiau savo kūno signalų, nes tiesiog nemokėjau jų suprasti. Ilgai gyvenau jausdama, kad kažkas viduje neveikia taip, kaip turėtų, bet nežinojau, nuo ko pradėti.
Viskas pasikeitė tuo momentu, kai išgirdau diagnozę, kad esu ant PCOS ribos. Siūlymas vartoti kontraceptikus atrodė tarsi bandymas užtildyti mano kūną, o ne jį suprasti. Tuo pačiu metu gyvenau nuolatiniame nerimo fone, patirdama stiprius panikos priepuolius. Būtent tada pradėjau ieškoti tikrųjų atsakymų, giliau, nei siūlė greiti sprendimai.
Mokslai Lietuvos sporto universitete, žinios apie mitybą, stresą, kūno ir emocijų ryšį, kartu su asmenine praktika padėjo man pamatyti: kūnas visada kalba su mumis. Tik klausytis reikia mokytis iš naujo.
Pats stipriausias lūžis įvyko po hospitalizacijos, plyšusios kiaušidės cistos istorija man buvo ne bausmė, o kvietimas pažvelgti į save kitaip. Supratau, kad niekas iš išorės neatneš man atsakymų, jei pati jų neieškosiu.
Pasirinkau kelią, kuriame nebėra vietos skubėjimui, spaudimui ar abejingumui sau. Žingsnis po žingsnio atstačiau ciklą, atkūriau odos sveikatą, suvaldžiau nerimą, bet svarbiausia – sugrįžau į save.
Ši kelionė pakeitė mano požiūrį į sveikatą, moteriškumą ir gyvenimą apskritai. Supratau, kad moters stiprybė nėra jos kova ar prisitaikymas. Stiprybė gimsta iš pažinimo, iš mokėjimo kurti sąmoningus pasirinkimus savo gyvenime, kūne, santykiuose.
Būtent šiuo keliu šiandien kviečiu eiti ir tave.
Kartu, į tikresnį, sąmoningesnį, sveikesnį gyvenimą. Į vietą, kurioje gera būti savimi.
